Tarvydas Česlovas

 

Česlovas Tarvydas gimė 1935 m. sausio 24 d. Klaipėdos rajone, Šermukšnių kaime. Iš Priekulės geležinkelio stoties 1952 metų vasarą Tarvydų šeima buvo ištremta į Sibirą. Iš Žemaitijos į Krasnojarską tada pajudėjo keturi žmonių prikimšti vagonai. Šešiolikametis Česlovas dirbo sunkų darbą plytinėje iki sugrįžimo 1957-aisiais į gimtąjį kaimą. 1972 m. baigė Rietavo žemės ūkio technikumą.

1953 metų kovo mėnesį žuvo Česlovo brolis Pranas – Geležinio Vilko būrio skyriaus vadas. Jo ir kartu žuvusių partizanų kūnai buvo sumesti Priekulėje, buvusios MGB būstinės kieme, ant grindinio. Gal todėl Česlovui Tarvydui surasti, pagerbti ir pažymėti šio krašto partizanų kovų ir žūties vietas, surinkti kuo daugiau žinių apie jų žygius, kovos draugų ir artimųjų prisiminimus, kol dar gyvi anų dienų liudininkai, tapo didžiuoju gyvenimo tikslu. Taip gimė mintis Priekulėje įkurti Laisvės kovų ir tremties muziejų. Jo fondai nuolat papildomi unikaliais eksponatais, didžiulę istorinę vertę turinčiais originaliais dokumentais. 2009 m. muziejaus teritorijoje pastatytas identiškas partizanų bunkeris, atgabentas sovietiško traukinio vagonas, lankytojams priminsiantis lietuvių kelionę į vergiją. Atvykstančiuosius į muziejų pasitinka paskutinis Vytauto Majoro darbas – paminklas Lietuvos partizanams.

Česlovas Tarvydas dabar savo pareiga laiko nustatyti ir paminkliniais ženklais pažymėti visas partizanų kovų ir žuvimo vietas, todėl laukia geranoriškų pranešimų.

Nuo 1990 m. Česlovas Tarvydas – Klaipėdos rajono tarybos deputatas, vėliau – Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono asociacijos pirmininkas. Jo dėka Klaipėdos rajono tremtinių organizacija yra viena iš veikliausių visoje šalyje, išplėtojusi ir tiriamąją, ir kultūrinę bei edukacinę veiklą.

Tarvydų šeimoje visada buvo gerbiamas motinos brolio – garsaus prieškario diplomato ir politikos veikėjo, žymaus kultūrininko dr. Jurgio Šaulio iš Balsėnų atminimas. Iš užsienio pargabentą vertingą diplomato archyvą Česlovas perdavė Lietuvos nepriklausomybės signatarų namams, ir tai buvo dingstis įsteigti atskiriems signatarams skirtas muziejaus sales. Česlovo Tarvydo šeima yra Signatarų klubo narė.

2009 m. rugpjūtį Priekulės laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje vykusioje šventėje buvo pristatyta čia sukauptais dokumentais paremta pirmoji knyga apie rezistenciją ir tremtį Klaipėdos rajone. Česlovas Tarvydas – vienas iš jos leidybos iniciatorių.

Česlovui Tarvydui Gargždų miesto garbės piliečio vardas suteiktas 2009-aisiais – Lietuvos 1000-mečio, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos deklaracijos 60-mečio ir Baltijos kelio 20-mečio metais.