Bibliotekos Europos Sąjungos darbotvarkėje

Šiemet paaiškėjo Europos Sąjungos Parlamento narių pozicija į pirmą kartą bibliotekų istorijoje Europos Komisijai pateiktą Rašytinį pareiškimą dėl bibliotekų įtakos Europos Sąjungos gyventojams. 2013 m. spalio mėnesį pateiktu Rašytiniu pareiškimu (Nr. 0016/2013) buvo siekiama atkreipti Europos Komisijos dėmesį į viešųjų bibliotekų sektoriaus vystymą, parodyti kaip viešosios bibliotekos prisideda prie ES tikslų įgyvendinimo teikdamos svarbias paslaugas vietos bendruomenėms bei į sunkią padėtį patekusiems asmenims, ypač skaitmeninės įtraukties, socialinės sanglaudos, mokymosi visą gyvenimą ir darbinio užimtumo srityse. Rašytiniai pareiškimai – tai viena iš priemonių įtakoti ES politiką.
Rašytinį pareiškimą inicijavo Lietuvos europarlamentarė Vilija Blinkevičūtė, po praėjusių metų kovą įvykusio Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos atstovų bei Lietuvos Respublikos vyriausybės Ministro pirmininko patarėjo kultūrai Fausto Latėno susitikimo su Lietuvos ir kitų šalių europarlamentarais Europos Parlamente, Briuselyje.
Pasak prof. Renaldo Gudausko, Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus, „unikalaus viešųjų bibliotekų tinklo pajėgumai tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje galėtų žymiai intensyviau prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo tikslų, tačiau tam būtina įtvirtinti viešąsias bibliotekas kaip tinkamus paraiškų teikėjus naujame 2014 – 2020 m. ES struktūrinės paramos kontekste. Ypač svarbu, kad viešosios bibliotekos nestokotų pripažinimo ir tinkamo finansavimo socialinės ir ekonominės sanglaudos politikos finansavimo instrumentuose bei bendrojoje strateginėje programoje. Šie viešųjų bibliotekų siekiniai pagrįsti jų aktyviai vykdomomis veiklomis Lietuvos ir ES socialinių ir ekonominių prioritetų srityse“.
Per tris mėnesius Rašytinį pareiškimą dėl bibliotekų įtakos ES gyventojams pasirašė ir taip savo tvirtą poziciją bibliotekų atžvilgiu išreiškė net 214 Europos parlamento narių iš 28 šalių, atstovaujančių daugiau kaip 112 mln. ES gyventojų. Tai yra svarbus pasiekimas, žymintis besikeičiančias politines nuostatas bibliotekų atžvilgiu ES mastu.
Rašytinio pareiškimo pagrindu tapo precedentų neturinčio tyrimo „Informacijos ir komunikacijos technologijų teikiamos galimybės Europos Sąjungos viešųjų bibliotekų vartotojams“ rezultatai. Tyrimo metu buvo apklausti bibliotekų vartotojai ir gyventojai net 17-je Europos Sąjungos šalių. Tyrimo rezultatai parodė akivaizdžią bibliotekų įtaką milijonams europiečių. Praėjusiais metais beveik 100 mln. europiečių lankėsi viešosiose bibliotekose, o 14 mln. jų naudojosi interneto prieiga. Net 24 mln. europiečių (dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės, etninių mažumų atstovai ir kaimo vietovių gyventojai) naudojosi viešosiomis bibliotekomis užsiimdami neformaliuoju švietimu ir savišvieta. Tyrimo metu taip pat buvo analizuota kaip viešosios bibliotekos gali dar labiau prisidėti prie ES politinės darbotvarkės įgyvendinimo. Atsižvelgiant į Europos bendrijos dokumentuose aprašomus ES politinius, socialinius, ekonominius ir kt. prioritetus, nustatyta, kad viešosios bibliotekos galėtų dalyvauti skaitmeninės ir socialinės įtraukties didinimo bei neformalaus ugdymo organizavimo procesuose. Šio tyrimo rezultatai LR Seime buvo pristatyti 2013 m. lapkričio mėn. 5 d. Lietuvos nacionalinės bibliotekos organizuotoje oficialioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Bibliotekos socialiniams pokyčiams 2013: Baltijos regiono šalių patirtis“ .

Pasak Europos Parlamento narės Vilijos Blinkevičiūtės, „nepaisant to, kad minėtas rašytinis pareiškimas nesurinko reikiamo parašų skaičiaus, juo atkreipėme Europos Parlamento, Europos Komisijos ir valstybių narių dėmesį į viešųjų bibliotekų svarbą. Esu tikra, kad ta linkme mes visi dar galime labai daug ką padaryti. Aš kreipiausi į Europos Komisiją prašydama jų pozicijos dėl galimybės pripažinti viešųjų bibliotekų, kaip neformalaus švietimo įstaigų, statusą ES strateginiuose dokumentuose, idant tam kad jos galėtų plačiau naudotis ES struktūrine parama skaitmeninės darbotvarkės, socialinės atskirties, mokymosi visą gyvenimą srityse ir taip prisidėti prie tolesnės visuomenės pažangos bei ES prioritetinių tikslų“.