Renginys „Vertybių pamatas šeimos reliktuose. Maldynėliai“

Balandžio 25 d., įpusėjus Nacionalinei bibliotekų savaitei, Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje įvyko renginys – „Vertybių pamatas šeimos reliktuose. Maldynėliai“ – verčiantis susimąstyti apie tai, kas mums buvo svarbu praėjusiais šimtmečiais ir ypač svarbu ateičiai. Biblioteka popietę ne veltui surengė Nacionalinės bibliotekų savaitės metu – šiais metais jos šūkis „Ateitį kuriame kartu“. Tad svarbu, kad tą ateitį kurtume ant teisingų pamatų.
Maldaknygė – elementorius, statuso ženklas, šeimos metraštis... Į renginį atnešti savą istoriją turintys maldynai: išsaugoti tėvų, senelių, galbūt spaudos draudimo laikais, sovietmečiu. Galbūt leisti nelegaliai, gal platinti „iš po skverno“. Tačiau dauguma atvejų, ištisoms kartoms tarnavę kaip elementoriai ir šiandienos žmonėms bylojantys apie mūsų kalbos pokyčius, senelių ir tėvų visuomeninio, etinio, dorovinio gyvenimo ypatumus.
Prabilti apie šeimos dvasinio bendravimo ryšius buvo Dauparų-Kvietinių seniūnės, Juditos Čekuolienės mintis. Ji pati yra sukaupusi maldynų, iš kurių mokėsi skaityti, taip pat žemaičių dievdirbių statulėlių ir įvairių senų buities reliktų. Judita iš tų žmonių, kurie žino šitų maldos knygų vertę: iš jų mūsų seneliai mokėsi skaityti, jas platino knygnešiai, todėl, jos nuomone, išvydus tokias vertybes parodoje, ne vienam kils sentimentų savo giminei ir šeimai. Maldynus, kurie buvo gauti kaip dovana, jai perdavė mama.
Renginio metu buvo eksponuojami maldynėliai iš privačių kolekcijų, bibliotekos, bažnyčios bei muziejaus archyvų. Svečiai dalinosi savo įžvalgomis apie tokių reliktų palikimą. Gargždų dekanas, kunigas kanauninkas Jonas Paulauskas dėkojo už gražią idėją – parodyti visuomenei senuosius reliktus, o ne slėpti stalčiuose, nes tai istorija, palikimas, atminimas tų, kurie saugojo, neišmetė, nesudegino.
Mažosios Lietuvos tyrinėtojas ir mylėtojas, sakralinio paveldo saugotojas ir puoselėtojas Helmutas Lotužis atkreipė dėmesį, kad šiandien malda suprantama siauresne forma ir prasme – paskaitysiu iš knygos ir viskas. Bet malda – tai ir giesmė, kuria galima išreikšti ir padėką, ir prašymą. Jo paties prigimtinė religija – evangelikų-liuteronų, o ši bažnyčia – giedančiųjų bažnyčia. H. Lotužis papasakojo apie atsineštus maldynus – seniausias iš jų – 1872 m. „Kasdieniškos rankų knygos“, išleistas Tilžėje. Tai maldos visiems gyvenimo atvejams, nuo atgulimo maldos, iki gimdymo maldos. Kiti maldynai – „Rojaus darželis“, 1898 m., išleistas Klaipėdoje, „Evangeliškos giesmės“, 1903 m., išleistos Karaliaučiuje taip pat sulaukė didžiulio auditorijos susidomėjimo.
Gargždų krašto muziejaus istorikas Marius Mockus papasakojo apie savo darbo „virtuvę“: kiek muziejuje eksponatų, kokie iš jų yra seniausi, kaip vyksta eksponatų atrinkimas ir susisteminimas, kaip surašomas aktas ir kaip vyksta visas saugojimo procesas.
Pabaigoje kalbėjo vicemerė Violeta Riaukienė apie savo mamos palikimą – tai sąsiuvinis, rašytas 1950 m., kuomet jos mama mokėsi Žemės ūkio mokykloje. Jame plunksna surašyta visa tvarka, kaip reikia rašyti prašymus, laiškus. Vicemerė sakė taip pat turėjusi įvairių Šventųjų paveikslų, tačiau, močiutės prašymu, jie buvo nuvežti į šventą vietą – Drungiliškių koplytėlę Šilalės rajone. „Niekas nepaneigs, kad šeimoje susiformuoja vertybės, tiek moralinės, tiek dvasinės, tiek dorovinės. Šeima yra gyvenimo pamatas ir, jei tie pamatai tvirti, jų nenugriaus net netikėčiausios gyvenimo audros“, - kalbėjo Violeta Riaukienė.
Renginys suvienijo mūsų bendruomenės narius ir įstaigas atsigręžti į tikrąsias vertybes. Susirinkę tie, kuriems rūpi mūsų atminties kultūra, pajuto atsakomybę už praeities sąsajas su ateitimi, šeimos dvasinio bendravimo būtinybę.

Giedrė Ilginienė
Nuotraukos – Živilė Markutė-Armalienė