Bibliotekoje - geros prozos skaitymai

     Viena iš tradicinės šventės „Proza skaitoma rudenį“ stotelių jau keletą metų yra Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka. Šiemet šis renginys sukvietė nemažą būrį kūrėjų bei geros prozos mylėtojų. Tradiciniame tarptautiniame (!) renginyje dalyvavo prozininkai iš Lietuvos, Rusijos - Kaliningrado srities ir Estijos.

Renginio sumanytojas ir vadas Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis šmaikščiai pristatė kiekvieną kūrėją: svečius iš užsienio - Oleg Gluškin, Boris Bartfeld, Reet Kudu, lietuvius Dalią Tamošauskaitę, Dianą Artemis, Algirdą Kuklį. Dvi prozininkės - Rita Kairienė ir Sondra Simana skaitė ištraukas iš ką tik išleistų knygų.
    Pirmasis prabilo Algirdas Kuklys, anot J. Šikšnelio „užkietėjęs novelistas, kuris rašo apie viską“ ir paskaitė sutrumpintą lyrinį novelės variantą – „Vakaro andantė“. Viešnia iš Estijos – Reet Kudu papasakojo, kad yra parašiusi 11 romanų ir novelių; kūrybinį kelią pradėjo nuo vaikiškų knygelių. Pasidalijo istorija apie mergaitę, kuri norėjo, kad jos močiutė būtų medžiu liepa: aukšta, graži, gera, o Juozas Šikšnelis perskaitė jos istoriją „Po dangum“ – apie išprotėjusią keliautoją, kuri „važiuoja iš miesto į miestą, geria pojūčius, kiša nosį kur reikia ir nereikia, bet iš tikrųjų ieško savęs - svetimuose languose savo tikrojo atspindžio“.
    Jau ne kartą Gargžduose viešėjusi kūrėja Rita Kairienė supažindino su ką tik išleista vaikiška knygele „Kas tas Asis?“, kurio pagrindinis veikėjas – išdaigininkas paršiukas. Pasidžiaugė, kad  iliustratorė Ieva Babilaite sumanė knygos viršelį padaryti iš specialaus, „gydančio“- lavinančio smulkiąją motoriką, popieriaus.
     Senas jūrininkas ir šventės „Proza skaitoma rudenį“ bičiulis Olegas Gluškinas susirinkusiems papasakojo, kad kol buvo jaunesnis, rašė trumpus apsakymus, o kai išėjo pensijon, pradėjo rašyti romanus.  Dėmesingiems klausytojams pateikė trumpą miniatiūrą „Tilžės taika“, kurioje schema – kaip romane: rašoma apie praeitį, į kurią įsiterpia šiandiena su savo vertinimu. Diana Artemis perskaitė ištrauką iš kuriamo apsakymo, kuris, tikisi, bus greitai išleistas.
     Sondra Simana pristatė šiais metais išleistą knygą „Iškamšų kontora“, kuri susideda iš dviejų apsakymų „Plunksnų priauginimas“ ir „Iškamšų kontora“.  Pastarasis kūrinys – distopija, jame pasakojama kaip Klaipėdos miestas virsta iškamšų gaminimo kontora. Visi turi turėti asmens tapatybės korteles, kurių vienoje pusėje – žmogaus nuotrauka, kitoje iškamšos, su kuria jis tapatinasi. Visos vertybės susijusios su iškamšom. Apsakymas „Plunksnų priauginimas“ gimė iš susirašinėjimų laiškais su literate Nijole Kepeniene.
    Dalia Tamošauskaitė perskaitė „vientisą kūrinėlį-vaizdelį“ „Žmogelis“, kuriame pasakojama apie kasdieninį gyvenimą: prieššvetinę karštinę,  skubančius žmones, prašantį išmaldos žmogų, norą padėti...
    Ilgametį šventės bičiulį iš Rusijos – Borisą Bartfeldą, Juozas Šikšnelis pristatė kaip žmogų, „kuris moka ne tik rašyti, bet yra puikus skaitovas, o tai labai reta“. Svečias pasidžiaugė, kad jo kūriniai vis verčiami į lietuvių kalbą ir juokavo, kad „dar keli metai ir jau bus galima išleisti jo kūrybos knygą“. Susirinkusieji išgirdo keletą miniatiūrų: „Tėvas“, kuriame užsimenama apie Priekulę ir Liną Jankų, „Kaunas. 1983. Gurkšnis laisvės“ ir „Biblioteka Nr. 4“ – tai vieta, kur saugomas lietuviškų leidinių fondas.
    Šventės sumanytojas ir rengėjas J. Šikšnelis perskaitė „Nieko novelę apie Nieką“ – apie sunkią raštininkų dalią: temų trūkumą, gebėjimą per kelias dienas, savaites mėnesius  parašyti tik vieną sakinį „Prašau leisti įsigyti ginklą, nes pasiutiškai noriu nusišauti“ ir „įtėmino“ kaip reikia nustatyti arklio amžių...
    Renginio pabaigoje kūrėjai bibliotekai dovanojo knygas, Juozas Šikšnelis – ką tik išleistą almanachą „Baltija“, o Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Diana Ciparienė kiekvienam dalyviui įteikė dar spaustuvės dažais kvepiančią knygą „Vytautas Majoras“.

 

    Živilė Markutė-Armalienė
    Autorės nuotr.