Mylėkite Lietuvą savyje, o ne save Lietuvoje

„Pasirašydami Nepriklausomybės Aktą tikrai negalvojome, kad gyventi bus lengviau. Laisvė niekada nebūna lengvas dalykas, bet tai didžiulė vertybė. Juk dabar laisvai galime reikšti mintis, laisvai keliauti, laisvai kalbėti sava kalba“– Algimantas Vincas Ulba, 2010 m.

     Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka prasmingai paminėjo Kovo 11-osios 30 metų sukaktį, čia kovo 4 d. pristatyta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo išleista knyga apie mūsų kraštietį, signatarą Algimantą Vincą Ulbą.

Knyga nekomercinė, todėl jos nusipirkti knygyne negalima, norint ją perskaityti teks lankytis bibliotekoje. Renginio viešnia, buvusi A. V. Ulbos kolegė Birutė Valionytė patikino, kad ši dokumentinė knyga, kaip ir kiti šios serijos leidiniai apie jau išėjusiuosius Amžinybėn Kovo 11-osios Akto signatarus, netrukus pasieks visas mokyklas ir didžiąsias bibliotekas.
     Kovo 11-osios akto signataras Algimantas Vincas Ulba – ilgametis Klaipėdos rajono vyriausiasis agronomas, Priekulės paukštininkystės ūkio direktorius, Palangos meras. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų klubo prezidentė B. Valionytė pasakojo, kad Gargždams signataro atminimas svarbus ne tik dėl to, kad jis kraštietis, jo padaryti darbai turi įtakos šiandieninei Klaipėdai ir Gargždams. Pastaruosiuose A. V. Ulba įkūrė žaliuosius, nes ekologija pajūryje jam atrodė ypatingai svarbus dalykas, kai tuo metu tam nebuvo skiriama visiškai jokio dėmesio. Knygos autorė, žurnalistė Ramunė Visockytė taip pat iš Gargždų ir tai knygoje jaučiasi, nes ji viską čia pažysta, jos tekstas labai šiltas ir jaukus, – kalbėjo B. Valionytė.
     Sąjūdžio iniciatyvinės grupės pradininkė Janina Kerpaitė, prisiminė, kad „signataras Algimantas Ulba buvo didelės inteligencijos, didelės kultūros žmogus, su juo bendrauti buvo labai lengva ir pasidžiaugė, kad knyga parašyta be pompastikos, be išpūstų pagyrų. Ji skamba taip, kaip pažinojau tą žmogų, ta knyga tikrai teisinga“.
     Autorė R. Visockytė teigė, kad knygoje atskleidžiama signataro visuomeninė, politinė, darbinė veikla, biografija, nuopelnai Lietuvai, spausdinami bendražygių, šeimos, draugų atsiminimai. „Per Algimantą Ulbą matome, koks buvo kelias einant į Nepriklausomybę, matome, kokia Lietuva buvo nuo jo gimimo, iki Kovo 11-osios Akto pasirašymo ir iki jo mirties. Labai įdomu buvo bendrauti su Algimanto buvusiais bendraklasiais iš Žemaičių Kalvarijos, gargždiškiu sūnumi Gyčiu, trimis broliais, išgirsti jų prisiminimus apie vaikystę, jaunystę, tėvus, apie tuos istorinius laikotarpius, kurie formavo būsimo signataro asmenybę“. Autorė Kovo 11-ąją lygino su kūdikiu: „ilgai lauktas, išmylėtas ir išnešiotas vaikelis. Žmogui 30 metų nedaug, o valstybei iš viso mažai, tačiau mes einame teisinga kryptimi. Prieš 30 metų Kovo 11-ąją žinia apie atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę pasklido po visą pasaulį. Šiandien mes tvirtai sakome – norime visada būti laisvi, kad galėtume nevaržomai sakyti tai, ką galvojame. Šiandien mes kiekvieną dieną kuriame savo Valstybę ir patys esame už ją atsakingi, kaip už savo kūdikį“.
     A. V. Ulbos bendražygis, taip pat signataras Vladimiras Jarmolenka sakė, kad vertybės Algimantui buvo ypatingai svarbios, „tai buvo pagrindinė ašis, aplink kurią sukosi jo pasaulis. Nepriklausomybė, Laisvė, Nemeluok – sąvokos sąžiningam gyvenimui, o sąžine jis vadovavosi visur ir visada. Jo šeima buvo Lietuvos patriotai, Žemaitijos mylėtojai“.
    Renginyje dalyvavo signataro artimieji: sūnus Gytis, broliai Vidmantas, Gediminas ir Mindaugas, kurie prisiminė vaikystės epizodus, mokyklos metus, kitus gyvenimo tarpsnius. Tiek šeimoje, tiek visuomenės akyse jis buvo geras, santūrus, kultūringas ir kartais per daug etiškas žmogus. Niekada nešaukdavo, nekeldavo balso, jis tiesiog to nemokėjo, galėjo būti ir griežtesnis. Algimanto Vinco Ulbos artimieji vieni kitiems antrino, kad be žmonos Alinos nebūtų knygos ir jis nebūtų žinomas kaip signataras. Ji labai palaikė savo vyrą, galutinai padėjo apsispręsti eiti šiuo keliu, skatino ryžtis prisiimti atsakomybę, argumentuodama, kad jis moka bendrauti su žmonėmis, žino jų problemas.
„Mylėkite Lietuvą savyje, o ne save Lietuvoje, – ragino Vladimiras Jarmolenka – tai ir veda į priekį mus jau 30 metų“. Algimantas Vincas Ulba gyveno su Lietuva, ji buvo Algimanto viduje, turėkime ir mes kiekvienas širdyje bent kruopelę Lietuvos, kad ji gyvuotų dar ilgus metus! Sveikiname, kad 30 metų einame teisinga kryptimi!

     Vyr. bibliotekininkė kraštotyrai Giedrė Ilginienė
     Nuotraukos Osvaldo Girčio