Jurgis Talmantas (1894–1955) lietuvių kalbos mokytojas, vertėjas, žurnalistas ir kalbos kultūros puoselėtojas. Gimė ir augo Lietuvoje, nuo pat jaunystės domėjosi literatūra, kalba ir švietimu. Mokyklinius mokslus baigė Telšių gimnazijoje, kur aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje ir ugdė savo intelektinius gebėjimus. Vėliau dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Kražių bei Kelmės mokyklose, kur ne tik mokė, bet ir skatino moksleivius domėtis lietuvių kalbos kultūra.

Be pedagoginės veiklos, Talmantas buvo ir talentingas vertėjas, išvertęs daugelio garsių rašytojų kūrinius į lietuvių kalbą. Jis vertė V. Šekspyro, A. Čechovo, N. Gogolio, G. Hauptmanno ir J. Krylovo kūrinius, kuriuos mielai skaitė to meto visuomenė. Jo vertimai buvo ne tik tikslūs, bet ir stilistiškai išbaigti, todėl tapo reikšminga lietuvių literatūrinės kalbos dalimi. Vienas jo reikšmingiausių darbų buvo Homero „Iliados“ vertimas, kuris reikalavo ne tik puikaus senosios graikų kalbos išmanymo, bet ir meninio jautrumo. Kai kurie jo verstieji kūriniai buvo statomi Valstybės teatre, tai rodo, jog jo darbas buvo itin vertinamas kultūros bendruomenėje.

1924 m. Talmantas pradėjo studijas Lietuvos universitete, kur dar labiau įsitraukė į kalbos tyrimus ir norminimą. Siekdamas tobulinti lietuvių rašybos ir gramatikos taisykles, bendradarbiavo su žymiais kalbininkais, tokiais kaip Pranas Skardžius ir Antanas Salys. Viena svarbių veiklų – dalyvavimas kuriant lietuvių kalbos vadovėlius, kurie padėjo formuoti kalbos mokymo standartus. Be to, buvo aktyvus „Gimtosios kalbos“ žurnalo vyr. redaktorius, o tai reiškė, kad jis ne tik stebėjo, bet ir formavo lietuvių kalbos raidą.

Sovietmečiu Talmantas buvo priverstas prisitaikyti prie politinės sistemos, tačiau ir toliau dirbo kultūros ir švietimo srityje. Jis dirbo Kauno jaunimo teatre ir politinės literatūros leidykloje, kur stengėsi išsaugoti lietuvių kalbos savitumą net ir sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis. Jo darbai neapsiribojo vien vertimais ir kalbos reformomis – jis aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, skatindamas jaunimą domėtis lietuvių kultūra.

Nepaisant didelio indėlio į lietuvių kalbos plėtrą, Talmantas liko mažiau žinomas nei kai kurie jo amžininkai. Vis dėlto jo darbai padėjo sukurti šiuolaikinės lietuvių kalbos standartą ir turėjo ilgalaikį poveikį mūsų kultūrai. Iki šių dienų jo vertimai ir kalbiniai darbai išlieka vertingi tiek literatūros, tiek kalbotyros srityse.