Pradžia Easy-to-read
lt
en

SENGIRĖS KINAS Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje: „Sugrįžimas“

Pradžia

Rugsėjo 10 d. žiūrovai visoje Lietuvoje, taip pat ir mūsų bibliotekoje, turėjo galimybę išvysti dokumentinį Davido Alleno filmą „Sugrįžimas“ (Wilding, 2023 m.), sukurtą pagal pasaulinį bestselerį, Isabella’os Tree autobiografinį romaną tuo pačiu pavadinimu. Tai istorija apie Kneppo dvarą Didžiojoje Britanijoje, kurio šeimininkai I. Tree ir Ch. Burrell prieš du dešimtmečius nutraukė 400 metų gyvavusią intensyvios žemdirbystės tradiciją ir nualintos žemės sveikatą atstatyti patikėjo gamtai. Rezultatas pranoko lūkesčius – per kelerius metus į jų žemes ėmė grįžti retos gyvūnų ir augalų rūšys, o tūkstantį hektarų plytintis kraštovaizdis pavirto klestinčiu gamtos prieglobsčiu.

Ši istorija iliustruoja naują požiūrį į ūkininkavimą, apie žmogaus ir gamtos santykio permąstymą klimato krizės akivaizdoje. „Sugrįžimas“ – tai filmas apie viltį, kad net smarkiai pažeista aplinka gali atsigauti, jei tik leidžiame gamtai veikti jos pačios jėgomis.

„Kneppo dvaro istorija įkvepia ir mus Lietuvoje. Tai priminimas, kad žemė yra gyva, o kai suteiki jai erdvės kvėpuoti, ji atsilygina nepaprastu gausumu – sugrįžta rūšys, atgyja dirvožemis, dykynėse ir vėl atsiranda gyvybė.  Patirtis rodo, kad ūkininkavimas nebūtinai turi būti gamtai priešingas – jis gali būti su ja sąjungoje“, – sako Žymantas Morkvėnas, gamtosaugininkas, nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ vadovas.

Rugsėjį, „Baltijos aplinkos forumas“ prisijungė kaip „Sengirės kino“ partneris turintis daug ekspertinių žinių apie Lietuvoje įgyvendinamus laukinės gamtos atkūrimo projektus ir ūkininkus, kurie savo veiklą derina su aplinkosauga. Organizacijos tikslas – padaryti gamtą artimą ir suprantamą visiems, skatinti atsakingą išteklių naudojimą ir užtikrinti biologinės įvairovės išlikimą.

Filmas „Sugrįžimas“ kvietė plačiau diskutuoti apie laukinės gamtos atkūrimo koncepciją (anglų k. rewilding) – laukinės gamtos sugrįžimą į žmogaus veiklos pažeistas teritorijas. Tai nėra tik ekologinis sprendimas, bet ir filosofija, kviečianti žmogų permąstyti savo vietą Žemėje. Ar ūkinė veikla gali būti gamtai draugiška? Ar galime išmokti gyventi taip, kad aplinka ne tik nenukentėtų, bet ir klestėtų? Kitokio požiūrio į ūkininkavimą klausimas yra išskirtinai aktualus vidurio Lietuvoje, kur žemdirbystė intensyviausia.