Tapyba į jos gyvenimą atėjo ne kaip išmokta profesija, o kaip natūralus vidinių pokyčių tęsinys – būdas išreikšti tai, kas netelpa į žodžius.
Autorės darbuose svarbiausia ne forma ar tikslumas, o emocija ir būsena. Kiekvienas paveikslas gimsta spontaniškai, be išankstinio plano, leidžiant spalvoms, linijoms ir faktūroms pačioms vesti kūrybinį procesą. Ši laisvė kuria erdvę žiūrovui – kiekvienas kviečiamas matyti, jausti ir interpretuoti savaip.
Paveiksluose atsiskleidžia vidinė tyla, įtampa, šviesa ir virsmas – būsenos, pažįstamos kiekvienam, bet dažnai liekančios neišsakytos.
sustoti, pabūti su kūriniu ir savimi.
